Kaip nusprendžiau mokytis konservatorijoje?

Sveiki, mano tinklaraščio skaitytojai!

Šį žiemos vakarą, leidžiu prie kompiuterio rašydama šį įrašą, nes mintimis šiek tiek grįžau į praeitį. Ją nusprendžiau bent kažkokia dalimi atskleisti jums. Galbūt netgi daugelis draugų nežino tikrosios priežasties dėl kurios nusprendžiau išvykti mokytis Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatorijoje. 

Taigi, manau mano lyg ir muzikinė kelionė prasidėjo dar vaikystėje. Tėvai man pasakojo, jog dar kai buvau mažytė mergaitė, dažnai atsisėsdavau prie stalo ir savo mažais pirštukais vaizduodavau lyg gročiau pianinu, o pasiėmusi pieštuką - jis buvo, tarsi mano mikrofonas. Laiką leisdavau dainuodama. Šiuos dalykus pastebėjusi, mano mama nusprendė išleisti mane muzikuoti. Pradėjau groti Yamaha sintezatoriumi. Dar pamenu, kai su nekantrumu laukdavau kiekvienos pamokos. Po kiek laiko, teko mesti grojimą šiuo sintezatoriumi, nes labai užkilo pamokų kainos. 
Metus tuos mokslus ir man pradėjus lankyti pirmąją klasę, mama mane išleido lankyti muzikos mokyklos. Nežinau tikrosios priežasties kodėl mane nusprendė išleisti groti akordeonu, nors aš dar pamenu klausiau ar negaliu pasiimti kitos specialybės ir sulaukiau neigiamo atsakymo. Vis dėl to teko imtis akordeono. Po maždaug ketverių metų, turėjau pasiimti papildomą instrumentą. Ilgai rinkausi tarp pianino, gitaros ir dainavimo. Tada buvau kažkiek užmiršusi savo norą dainuoti, todėl pasirinkau pianiną. Jūs nė neįsivaizduojate kiek kartų aš norėjau mesti visus reikalus su muzika, su akordeonu, muzikos mokykla, bet mama vis neleisdavo, dėl ko aš jai esu labai dėkinga. Likus keleriems metams iki muzikos  mokyklos baigimo, mama pati ėmė siūlyti mesti muzikos mokyklą, tačiau jau šiuos kartus pati atsisakiau - juk liko tik keleri metai.
Atėjus aštuntosios klasės pradžiai, mūsų klasė gavo pasiūlymą ekskursijai - stebėti ,, X faktoriaus '' grupių kėdžių iššūkio etapo. Pamenu labai apsidžiaugiau ir su dideliu entuziazmu laukiau tos dienos. Tada dar nesidomėjau tokiu žmogumi kaip Jazzu. Netgi nežinojau kas ji tokia beesanti! Tik jau sėdint salėje, girdėjau klasiokių šnabždesius, jog toji Justė parašė dainą ,,Ką tu su manim darai?''. Mintyse pagalvojau - ką? Nejaugi čia tiesa? Tuo metu nesidomėjau lietuvių kuriama muzika. Vis galvojau visos tos laidos metu, kad noriu su nuotraukos Jazzu, kurios taip ir nepasidariau. Tuomet, kai atėjo atostogos, aš prisiminiau šią dainininkę, todėl nusprendžiau pasiskaityti apie ją internete, pažiūrėti ir paskaityti jos interviu bei paklausyti muzikos. Tada dar sužinojau, jog ji parašė ir daina ,,lower than the ground''. Be galo nustebau, nes aš tiek daug kartų ją girdėjau važiuojant su tėčiu mašinos radijuje! Na, ir tuomet prasidėjo mano meilė Jazzu, muzikai, taip pat sužinojau kas yra konservatorija, ėmiau skaitynėtis jų tinklalapį. Taip pat prisiminiau, kad kažkada vaikystėje labai mėgau dainuoti. Tada aš pasakiau sau - gerais pažymiais baigsiu muzikos mokyklą, o tada imsiu ten pat mokytis dainavimo, o paskui įstosiu į konservatoriją bei sieksiu ateities su muzika. Iš pradžių galvojau, kad šis noras praeis, kad tai laikina užgaida. Bet vis labiau tapau motyvuota šiam reikalui. Atėjus aštuntos klasės pabaigai, atėjo ir muzikos mokyklos baigimo egzaminai. Labai jaudinausi. Na, bet rezultatai mane tikai nudžiugino: solfedį išlaikiau devynetui, muzikos istoriją ( tiek pasakojimus apie kompozitorius, tiek muzikos klausymą) - dešimtukui, pianiną- aštuonetui, bet tai tik dėl to, kad galbūt nebuvau pripratusi prie savo mokytojos, nes paskutiniaisiais metais ją man pakeitė, na, ir specialybę - akordeoną - aš išlaikiau devynetui. Net pati mokytoja sakė, jog nesitikėjo, kad parodysiu tokį rezultatą. Prasidėjus naujų mokinių priėmimą į muzikos mokyklą, aš nuėjau ir kai reikėjo pakelti ranką, kad noriu mokytis dainavimo, aš tai padariau vienintelė iš visų, kurie buvo atėję į tos dienos konsultacijas. Mokytoja, kuri ten moko dainavimo, pamačiusi mano pakeltą ranką iš ties nustebo, nes aš jai niekada nė menkiausiu žodeliu nebuvau užsiminusi, kad noriu dainuoti, tačiau taip pat labai apsidžiaugė, kad aš ateisiu pas ją mokytis, nes dar tais pačiais metais lankiau pop šou ,,Saulės spinduliai'' pas ją ir jos vyrą. Metus pasimokiusi dainavimo, nors ir daugelis sakė nestoti į konservatoriją', aš net nepranešusi mokytojai, gegužės mėnesį nuvažiavau į norimą mokyklą pasikonsultuoti ar esu tinkama pop/ jazz vokalo specialybei. Nors ir man pasakė, kad man neverta stoti, kad ir kokia buvau nusivylusi, tačiau parodžiusi savo ryžtą, nusprendžiau vis dėl to stoti. Girdėjau nemažai blogų dalykų apie ta mokytoją pas kurią tą dieną konsultavausi ir man buvo liepta jos neklausyti ir stoti, jeigu tik yra noras. Mano dainavimo mokytoja man ne kartą sakė,kad turiu stiprų balsą, bei gerą klausą, todėl stengiausi pasitikėti savo jėgomis ir pasiruošti stojamiesiems pati, kas geros įtakos man iš tikrųjų nepadarė. 
Atėjus tai sunkiajai savaitei, su viena drauge, su kuria susipažinome internetu, nes ji taip pat žadėjo stoti į šią konservatoriją, nuvažiavome į konsultacijas, mums papasakojo kaip maždaug vyksta visi tie stojamieji, taip pat gavome panašias užduotis, kurios gali būti solfedžio žinių patikrinime. Tą dieną labai apsidžiaugiau, kad nebuvo mokytojos, kurią mažiausiai norėjau matyti ir pagalvojau, kad galbūt jos nebus ir stojamuosiuose? Tačiau kitą dieną, nors ir pasitaikė nuotykių vykstant į konservatoriją, man atvykus ir su drauge einant link klasės kur vyks stojamieji, pro mane praėjo ta pati mokytoja...Na, ir atsiprašant aš tyliai nusikeikiau (iki šiol tikiuosi, kad to sakinio niekas negirdėjo,tfutfutfu). Pamenu kaip aš ėmiau tada visa drebėti, iki kol man reikėjo dainuoti išgėriau visą buteliuką vandens, nors ir dainavau priešpaskutinė. Atėjus į tą klasę, man liepė dainuoti su mikrofonu, nors tiesą sakant man neteko dainuoti su juo visiškai. Tada aš nesugebėjau girdėti nei garso sklindančio pro kolonėles, nei savęs. Pasidaviau, nes viskas ko norėjau tai tik verkti. Padainavus dvi dainas po pusę,man pasiūlė arba eiti į akordeono specialybę, nes aš jį baigus, arba eiti į chorinį dirigavimą, na, arba metus stipriai pasimokyti dainavimo ir grįžti į šitus stojamuosius. Pasakiau, jog pagalvosiu ir išejusi į lauką man iš akių pabiro ašaros, kurių negalėjau tada sustabdyti. Kai atrodė, kad kiek nusiraminau, grįžau į patalpą, kurioje sėdėjome visi stojantieji į šį skyrių. Draugei paklausus kaip man sekėsi, aš vėl palūžau ir kūkčiodama pasipasakojau ką man pasakė. Bibliotekininkė, kuri tuo metu sėdėjo netoli manęs, man patarė eiti į dirigavimą, nes po kiek laiko vis vien galėsiu pereiti į dainavimą.Na, ir net neapgalvojusi galimybės pasimokyti dainavimo, aš nusprendžiau rinktis tą specialybę, kuri tarp kitko man šiuo metu labai nepatinka. Taigi, įstojau į dirigavimą, jo mokausi ir dabar, tačiau dabar atsitiko dar ir taip, kad ėmiau mokytis privačiai dainavimo pas mokytoją, kurios nemėgau labai stipriai, tačiau jau po pirmojo apsilankymo jos pamokoje, aš visiškai pakeičiau nuomonę apie ją. Ji man suteikė tiek motyvacijos, kiek dar gyvenime nebuvau gavusi, na, o dabar džiaugiuosi savo dabartine klase, kuri skirtingai nuo praeitosios yra nuostabi ( praeitoje mokykloje, patyriau patyčias, turėjau kelis draugus, nesutariau ir labai nemėgau savo klasės, tai taip pat buvo viena priežasčių išvažiuoti). Taip pat laukiu galimybės, kuomet galėsiu pakalbėti dėl specialybės keitimo su pačia mokytoja.

Bebaigiant šį įrašą, norėčiau jums palinkėti drąsiai svajoti, siekti savų tikslų bei svajonių.Neklausyti ką sakys kiti, būti ryžtingais ir įveikti visas baimes.:)

Komentarai

  1. Labai puikus ir suteikiantis motyvaciją aplinkiniams įrašas! Žinoma, skaitydama pastebėjau keletą gramatinių klaidelių, kurias, mano nuomone, dėl pačio bendrojo vaizdo reikėtų pataisyti, tačiau visas įrašo jaukumas ir jame atiduotas tavo nuoširdumas atstoja viską. Be abejo, mes taip pat turime savo bendrą istoriją, kuri yra susijusi su muzika, o dar geriau - konservatorija, todėl likau tiesiog apstulbusi...! Net pačiai atėjo noras pradėti rašyti tinklaraštį, haha :D Na, o jei kalbant apie visas tas specialybes, norėčiau, jog tu nenusiviltum labai pasirinkusi dirigavimą. Tiesą pasakius, aš pati buvau chorvedė, kai lankiau muzikos mokyklą, ir tai tikrai nebuvo blogai. Visada puiku, kai tave supa supratingi bei atsidavę savo darbui mokytojai. Galbūt reikėtų atsižvelgti ir į pliusus dirigavime? Kadangi šiais metais įstojau į klasikinį vokalą, dirigavimo sugebėjau labai greitai pasiilgti... todėl kitais metais jį planuoju pasiimti kaip papildomą pamoką. Tai būtų puiki proga ,,pašlifuoti’’ savo dirigavimo sugebėjimus, išmokčiau geriau analizuoti kūrinius, taip pat tai yra puiki galimybė ateityje praplėsti savo galimybes. Kartais viskas nėra taip blogai kaip atrodo. Jeigu kada nors norėsi ir tu pasiimti papildomą pamoką, siūlyčiau pirmu numeriu klasikinį vokalą. Žinoma, kad ir kaip bebūtų gaila, dauguma žmonių vengia šio vokalo technikos, bet jeigu kiek pasimokysi, manau, naudos bus daugiau nei beverčių pastangų: galėsi tuomet dainuoti ir klasiką, ir jazz/pop. Na, bet kiekvienas renkasi tai, kas jam yra geriausia, tačiau manau, pagalvosi apie mano patarimą. Linkiu Tau kuo geriausio ir tikiuosi, būsi ateityje puikiai žinoma muzikantė! :*

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sveika, Diana! Klaidas būtinai ištaisysiu! Ačiū tau labai už tokius gražius žodžius! Dėl dirigavimo - galbūt jis man ir patiktų, jei mokytoja bent kažkiek motyvuotų darbui, o yra visiškai atvirkščiai. Dažnai išgirstu, kaip man sako, kad aš mokinė su kuria jai sunkiausia dirbti. Tad aš manau, jog ji tikriausiai net apsidžiaugtų, kai sužinotų, kad išeinu iš jos �� Kartais dirigavimas iš ties pasirodo idomi specialybė, tačiau nemanau, kad ji man. Man širdutė labiau linksta link dainavimo popsą ir džiazą, nes klasikos aš galiu klausytis, tačiau tikrai ne kiekvieną dieną ir nežinau kiek laiko aš galėčiau dainuoti, jog man jis neatsibostų�� Jeigu man nepavyks pereiti į pop/jazz vokalo specialybę, manau, jog tada aš tiesiog liksiu dirigavime, tačiau pasikeisiu į kitą mokytoją�� O kaip antrą specialybę pasiimsiu pop/jazz vokalą, jeigu turėsiu galimybę, mat vienuoliktoje klasėje choriniame dirigavime prisideda klasikinis vokalas! Na, bet kuriuo atveju ačiū tau! Taip pat tikiuosi, kad ir tu būsi garsi ateityje!❤️

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Susipažinkime//pirma dalis//tag

Ne gėda jaust