\\Pirmoji apžvalga//Mėgstamiausia poetė?//

Sveiki, šįkart po daug laiko grįžtu su kažkuo naujo - knygų apžvalga. Niekad nepagalvojau, kad galėčiau parašyti kokią nors knygos apžvalgą. Tačiau šįkart taip spontaniškai, kuomet perskaičiau šią Viktoro Aleknos knygą ,, Salomėja'', prisiminiau, jog senokai nieko nerašiau jums, tad reiktų kažką sukurpti.

Seniai nutrynė vėjas pėdas smėly, seniai
ištirpo tie lūžtantys ledai, per kuriuos bėgai
į jo vestuves... Ir nubėgai, ir likai amžinai
man, o gal ir visiems tiems, kurie bus
perskaitę ir įsiminę bent vieną tavo posmą.
Jų ras ir šioje knygoje tas, kas tik panorės 
pavaikščioti tavo svajonių pėdomis.
-Viktoras Alekna
Šie žodžiai ant knygos nugarėlės mano dėmesį patraukė pirmiausia. Paskui dar supratau, kad šis kūrinys yra apie mano mylimiausią poetę Salomėją Nerį...
Knyga yra sudaryta iš keturių dalių :
  1. Jaunystės sapnai
  2. Anksti rytą
  3. Laisvės vasara
  4. Karas! Karas!
Kiekvienoje dalyje pasakojamas vis kitoks Salomėjos gyvenimo laikotarpis. Labiausiai sužavėjo pirmi trys. Pastaruosius skaitant, net šiurpuliai kūnu bėgo, ko gyvenime man nebuvo skaitant knygą. Galbūt daugelis mano, kad Salomėja yra didžioji tėvynės Lietuvos išdavikė, tačiau mano nuomonė yra visiškai kitokia. Aš manau, kad ji viską darė dėl tam tikrų priežasčių, galbūt net nenorėdama, nes knygoje esančiuose jos eilėraščių posmuose, ryškiai matosi sielvartas, skausmas ir didžiulis nuoširdumas. Na, bet kiek žmonių, tiek ir nuomonių.

Knyga yra biografinės apysakos forma. Joje galima rasti apie jos šeima, paauglystę, meiles, mokyklą, draugus ir žinoma paskaityti eilių iš jos asmeninių archyvų. Labai nenoriu išsiplėsti. Tiesiog galiu pasakyti, kad turbūt geresnės knygos nesu skaičiusi negu šioji. TIKRAI LABAI REKOMENDUOJU.


 GYVENIMO GIESMĖ
    
     Gyvenimas mano — vėjas palaidas!
     Kaip sakalas skrieja laisvai per laukus.
     Gyvenimas mano — pavasario aidas.
     Gyvenimas mano, tai sapnas klaikus!
    
     Myliu aš gyvenimą, jauną, ugningą,
     Kaip myli pavasarį lauko gėlė!
     Myliu aš gyvenimo džiaugsmą aistringą —
     Myliu, kaip jaunystė temoka mylėt!
    
     O žeme, o motina mano brangioji!
     Mielai tu puošiesi žiedais ir krauju —
     Jei burtus tavuosius pakeistų man rojum,
     Tai būtų taip ilgu — taip ilgu be jų.
    
     Myliu aš tave, gaivalingas pasauli!
     Ir jei, kaip žvėris, tu mane sudraskysi —
 Tai mano daina, žaižaruojanti saulė,
     Vis degs ir vilios — nepavysi!
    
    

Komentarai

  1. labai tokia dviprasmiška asmenybė - vieni ją vadina parsidavėle, kiti jos gaili ir teisina. kodėl tave taip sukrėtė ši knyga?

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Susipažinkime//pirma dalis//tag

Kaip nusprendžiau mokytis konservatorijoje?

Ne gėda jaust