Nesitikiu, jog suprasit, bet...
Kokie buvo 2018-ieji metai? O kokie bus 2019? Argi jūsų negąsdina visa ta nežinomybė ko laukti?Kas atsitiks? Aš bijau, mane gąsdina. Ir tikrai stipriai... Visi šie metai man yra visiskas paskendimas tamsoje. Skęstu ir nesiryžtu bandyti pakilti atgal į šviesą, o kai pabandau, visa tai būna per daug laikina. Ir tai gąsdina. Visus metus gyvenu baimėje. Ko aš bijau? Šiemet pradėjau bijoti labai daug dalykų. Visos baimės man iš tiesų atrodo labai nepagrįstos, o kai kurios kamavo vaikystėje, tačiau buvo dingusios, bet šiemet grįžo ir vėl. Kodėl? Pati savęs to klausiau tūkstančius kartų, tačiau atsakymų vis dar negaliu surasti.Galbūt visa tais ateis su laiku? Man rodos, praeitame savo įraše esu minėjusi, jog daugybę kartų kilo minčių mesti savo tikrai mylimą konservatoriją ir grįžti atgal į Elektrėnus. Žinokit, prieš porą dienų vaikščiodama susimąsčiau ar nesigailiu stojus čia. Buvo visokių pliusų bei minusų, bet išties laimėjo pliusai. Sakiau, jog galbūt jeigu nebūčiau atvažiavusi mokyti...