Ne gėda jaust


Ei tu, ko stovi vienas?

Lietui lyjant, kas tau širdį spaudžia?
Ko į akis nežiūri?
Siela tavo jau sušalo.

Ei tu, ar saugiau jautiesi?
Gulint lovoje iš sienų.
Ar tu mane įleisi?
Širdį savo man atversi?

Eikš arčiau manęs,
Aš čia šalia tavęs,
Akimirkai nekalbėk, užsimerk,
Išsirėk, išsiverk, jeigu reik,
Man negėda jaust,
Paskaičiuok kiek ilgai neklausei,
Kas viduj, pasakyk, man negėda jaust.

Ei tu, mylėk stipriau,
Ir garsiai juokis, liūdėk jei nori,
Atsimerkiu kai nedrąsu,
Sakyk ir tu kai tau baisu.

Ei tu, esi ne vienas,
Po audros, vėl bus giedros dienos,
Prisimink tai kai bus tamsu,
Ką jauti - yra gražu.

Eikš arčiau manęs,
Aš čia šalia tavęs,
Akimirkai nekalbėk, užsimerk,
Išsirėk, išsiverk,
Jeigu reik - man negėda jaust,
Paskaičiuok kiek ilgai neklausei,
Kas viduj?
Pasakyk, man negėda jaust.

Viskas gerai, jeigu viskas ką tu darei, šiandien,
Tik surinkai, tik surinkai save,
Viskas gerai, jeigu viskas ką tu darei, šiandien,
Tik surinkai, tik surinkai save.

Eikš arčiau manęs,
Aš čia šalia tavęs,
Akimirkai nekalbėk, užsimerk,
Išsirėk, išsiverk,
Jeigu reik - man negėda jaust,
Paskaičiuok kiek ilgai neklausei,
Kas viduj?
Pasakyk, man negėda jaust.


Sveiki, skaitantys šį įrašą. Šiandien jį pradedu dainos žodžiais. Taip tai naujausia Monique daina ,,Ne gėda jaust'' . Galbūt klausite kodėl? Kodėl aš pasirinkau tai savo įrašui? Noriu papasakoti kodėl aš šioje dainoje stipriai jaučiu pati save.
Visu pirmiausia, kokia yra mano nuomonė apie šią dainininkę?
Monika Pundziūtė tikrai yra kažkuo išskirtinė, taip pat aš ja didžiuojuosi, tuo kiek ji pasiekė, ką daro dabar, tuo labiau, jog yra baigusi tą pačią mokyklą, kurioje aš dabar mokausi. Ankščiau Monika man atrodė gal kiek paprastesnė, na galbūt ir nuoširdesnė. Kartais išties man rodos, jog ji šiek tiek tapo pasikėlusi, nebe tokia nuoširdi, kokia buvo X faktoriaus laikais. Na, bet nesakau, jog tai yra ohoho, kaip blogai, kiekvienas dalykas žmogų parodo vis kitokį. O galų gale žmonės keičiasi ir tai tikrai yra gerai!

Nuomonė apie dainą.
Daina yra tikrai kitokia, nei visos kitos. Iš jos dainų labiausiai mėgstu ,,Man nebaisu'', ,,Aš viena'' ir pastaruoju metu pamėgau ,, Nenoriu grįžt namo''. Tačiau ,, Ne gėda jaust'' dainoje, aš tikriausiai labiausiai matau save praeityje ir galbūt netgi dabartyje. Kodėl? Tai sužinosite toliau beskaitydami šį įrašą.
Aš šioje dainoje.
Vaikystėje, kiekvienam vaikui, kuris apsiverkia gatvėje ar šiaip viešoje vietoje, dažniausiai būna sakoma, kad neverktų, nes juk ką žmonės pagalvos? Išvadins begėdžiu, verksniu. Manau, ir man taip sakydavo, nepamenu savo vaikystės beveik visiškai, tai negaliu pasakyti kaip buvo iš tiesų. Tačiau, kaip pirmą kartą mane aplankė ta vaikiškoji meilė, man buvo gėda kažkam papasakoti ir todėl aš dažniausiai tylėjau apie visus jausmus. Tada vidurinėje mokykloje, mane aplankė nelemtosios patyčios, niekam nesakiau. Netgi tėvams, tai iki šiol žino tik artimiausi draugai ir šis tinklaraštis, bei žmonės, kurie pastarajį skaito. Dažniausiai viskas kas vykdavo mokykloje, taip ir likdavo jos ribose. Dažniausiai nusispjaudavau ant visko ką man sakydavo, parodydavau, jog tai laikau paprastais pajuokavimais, nors širdutėje man tai jokiais būdais nebuvo juokai. Tikriausiai vieną vienintelį kartą dėl patyčių apsiverkiau mokykloje. O po to tiesiog gyvenau toliau. Tada atėjo pirmi metai gimnazijoje. Ten viskas buvo pakankamai super. Jokių patyčių, tik naujas gyvenimo etapas. Ten vėl užgimė tarsi meilė. Apie ją pasakiau tik keliems draugams ir to užteko. Nei aš normaliai su tuo vaikinu bendravau, nei ką. Vieną vienintelį kartą parašiau per Naujus metus, kai išgėriau su tėvais po taurę šampano. Jis iš manęs sulaukė paprastos žinutės su keliais žodžiais ,, Su naujais metais''. Taip, taip man iki šiol tai juokinga. Na, bet buvo kaip buvo. Praeitis ir lieka praeitimi. Niekada jos nesugrąžinsi atgal ir nepakeisi to ko nepadarei ar tai ką padarei, to nenorėdamas. Na, ir štai pagaliau išsvajotoji nauja mokykla, naujas miestas, dar kitoks naujas gyvenimas, nauji draugai, nauji užsibrėžti tikslai. Čia ėmiau nebijoti daryti klaidas, džiaugtis gyvenimu, vis bandau pamilti save tokią kokia esu, pasitikėti savimi taip pat dar mokausi.
Ankščiau aš bijojau bendrauti su žmonėmis, parašyti kažkokiam draugui su kuriuo seniai bendravau, užmegzti naujas pažintis, tačiau dabar stengiuosi to nebebijoti. Pažintis, atvirkščiai negu ankščiau, labai mėgstu ir stengiuosi pati jas užmegzti. Vienintelė bėda ta, kad labai per greitai prisileidžiu žmones, imu greitai pasitikėti jais. Šiemet dėl to nusvilau turbūt labiausiai, tai stipriai pasimokiau ir tikiu, kad daugiau taip greit nebepasitikėsiu, nes tapo sunku.
,,Ei tu, ar saugiau jautiesi?
Gulint lovoje iš sienų.''
Aš iš tikrųjų saugiausiai jausdavaus arba tarp savo kelių draugių, arba namie tarp kelių sienų, kur galėdavau būti su savo mintimis, klausytis muzikos, skaityti knygas, dainuoti ar visu garsu pasileidus muzikos šokti, nesibaiminant ką pagalvos žmonės praeinantys pro mano namų langus ar tiesiog kaimynai. Kartais užsiimdama šia veikla netgi pamiršdavau pavalgyti ( žinokit, nejuokauju!!). Tiesiog imi netgi ir nepastebi kaip greitai bėga laikas. Grįžus iš mokyklos veiki, veiki, tik staiga išgirsti, ar laikrodyje pastebi, jog netrukus grįš tėvai ir skubi padaryti namų darbus, kad netyčia rytoj mokytoja neįrašytų dvejeto, pavalgyti bei padaryti visus namų ruošos darbus, kuriuos liepė padaryti mama išvardinusi viską ant lapelio, kurį paliko pritvirtintą prie šaldytuvo...
,,Širdį savo man atversi?''
O jūs atsiveriat kitiems? Jums tai patinka? Pasakojat savo jausmus šeimai, draugams? Nes aš tai ne, dabar gal kiek lengviau atsiverti, nes ankščiau iš viso visuomet, kai manęs paklausdavo- kas yra? Kas nutiko? Visuomet atsakydavau - nieko, viskas gerai ar tiesiog nesvarbu. Mamai niekad nepasakojau ir dabar nelabai, na galbūt dar taipogi labiau atsiveriu mamai. O draugai? Niekada negali žinoti ar tai tikras draugas, ar gali juo pasitikėti, ar nepaliks bėdoje. Daug jiems pasakoju, tačiau vieni žino daugiau, kiti mažiau, o nemažai dalykų palieku tiesiog sau... Dabar dažnai pasitaiko, kad man specialybės mokytoja pasako, kad gal vertėtų man nueiti pas mokyklos psichologę, dėl tam tikrų įvykių ir emocinių lūžių, tačiau aš nesu tas žmogus, kuris nebijotų eiti. Man tikriausiai vertėtų netgi ne vieno paskatinimo tai padaryti, nes kažkada sanatorijoje buvau apšaukta psichologės, kad pamirštu nuolat ateiti į konsultaciją.
,,Eikš arčiau manęs,
Aš čia šalia tavęs,''.
Ankščiau niekada nebuvau sulaukusi tokių žodžių, kai būdavo sunku. Galbūt tai vis dėl tos pačios priežasties, kad niekam nieko nepasakojau? Dabar tvirtai žinau, kad kai man bus blogai, pagalbos sulauksiu iš šeimos, draugų. O ir jūs niekad nedvejokit, kad artimiausieji jums suteiks reikalingiausią pagalbą!
,,Akimirkai nekalbėk, užsimerk,
Išsirėk, išsiverk, jeigu reik.''
Tikrai! Tas pabuvimas su savimi labai padeda. Daug žmonių bijo vienatvės. Na, o aš vis dažniau džiaugiuos tokia dovana, nes tokios mano gyvenime sulaukt galima tikraaai labai nedažnai. Kartais ir emociškai būna labai sunku ir norisi tik išsiverkti ir išsirėkti. Kažkada pabandžiau šiais mokslo metais tą išsirėkimą. Padėjo labiau nei patarimai iš aplinkinių.
,,Paskaičiuok kiek ilgai neklausei,
Kas viduj.''
Nebandžiau, bet žinau, kad be proto daug. Bet tikriausiai tiek sau, tiek kitiems galėčiau palinkėti klausyti širdies ir daryti tai ko nori ji.
,,Ei tu, mylėk stipriau,
Ir garsiai juokis, liūdėk jei nori.''
Nebijokit jausmų, kaip tai darau aš. Tiesiog tai labai suvaržo mane, o taip pat skaudina ir kitus. Esu savo šitokiu bruožu įskaudinusi ne vieną ir ne penkis žmones. Mylėkit stipriai, būkit mylimi, garsiai juokitės, nes patikėkit taip laaabai nervinsite žmones ( ką aš ir darau, hahaha).
,,Ką jauti - yra gražu.''
Todėl ir skleiskit jausmus ir grožį pasauliui.
Didelis minčių, mano jausmų kratinys vienoje vietoje. Netgi nežinau ar suprasite ką norėjau pasakyti šiuo įrašu. Tačiau tikiuos jums patiks! Nebijokit ir nesigėdykit jausti!



Komentarai

  1. Labai nuoširdus įrašas! Savotiška dainos interpretacija, kas yra unikalu (asmeniškai dar niekur nemačiau). Šaunus darbas, linkiu dar daugiau tokių originalių idėjų ! =)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Palikti pėdsakus laike?//Prasmingiausia daina?

Susipažinkime//pirma dalis//tag