Mano ateitis po dešimt metų


Dešimt metų po mokyklos baigimo. Daugiau nei dešimt metų svajonės siekimo, daug išgyvenimų, meilės, laimės. O dar daugiau muzikos. Begalės gražių prisiminimų. Sėdžiu savo senamiesčio bute ant palangės su Latte kavos puodeliu ir stebiu riedančius lietaus lašus lango stiklu ir susimąstau. Susimąstau apie visus dešimt metų gyvenimo po mokyklos baigimo.
Kiek daug jėgų ir nervų pareikalavo mano visi dvyliktos klasės egzaminai... Bet pastangos nenuėjo perniek, viską išlaikiau daugmaž gerai (žinoma, neskaitant matematikos). Tuomet laukė visi stojimai į akademijas, kolegijas ir universitetus. Stojau daug kur: Vilniaus kolegija ( populiarioji muzika, kultūrinės veiklos vadyba), socialinių mokslų kolegija( kūrybos ir pramogų industrijos, skaitmeninė komunikacija), Kauno kolegija(  kultūrinės veiklos organizavimas, socialinis darbas), Vytauto Didžiojo universitetas( kūrybinės industrijos, vaidyba, atlikimo menas( džiazas)), Mykolo Romerio universitetas( laisvalaikio ir pramogų edukacija, psichologija, socialinis darbas), Vilniaus universitetas( kūrybos komunikacija, žurnalistika, psichologija, socialinis darbas), Klaipėdos universitetas( teatras( vaidyba), muzika, psichologija, socialinis darbas), Lietuvos muzikos ir teatro akademija( aktorystė, populiarioji muzika). Įstojau ne į visur, bet esu patenkinta savo rezultatais. Patekau į psichologijos ir pop muzikos studijas. Ilgai rinkausi tarp jų... Tačiau po tų ilgų apmąstymų ir patarimų iš aplinkinių žmonių pasirinkau psichologijos studijas,  šalia to pinigų uždirbimą iš muzikos. Pradėjau dirbti su prodiuseriu, rašiau savo dainas, ką ir šiaip dariau jau nuo penkiolikos metų, taip pat kol kas tų dainų neleidau, bet dažnai tekdavo kažkur dainuoti dainų koverius ir taip uždirbdavau pinigus studijų metu. Baigusi studijas, įsidarbinau psichologe mokykloje, tačiau muzika man buvo vienodai svarbi.
Taigi, dabar aš ir psichologė, ir dainininkė, ir dainų autorė. Atsargiai nulipau nuo palangės ir išplovusi puodelį nuėjau žadinti vyro į darbą. Galiu pasakyti tik tai, kad jis nuostabus žmogus ir jį be galo myliu. Susipažinome viename mano koncertų. Nors daug kas sako, jog menininkui su menininku vienuose namuose ne vieta, tačiau tarp mūsų bent kol kas (tfu, tfu, tfu) yra super idealu. Manau, kad tai žmogus su kuriuo noriu turėti vaikų bei susituokti, na, bet viską parodys tik laikas.
Vyrui(jį taip vadinu, bet mes nesam susituokę), išėjus į darbą, aš prisėdau prie fortepijono ir grojau savo jau primirštus kūrinius iš mokyklos laikų, paėmus sąsiuvinį lėtai rašikliu vedžiojau raides, žodžius, sakinius iš kurių gimė mano dar viena nauja daina. Dar vienas mano jausmų pasakojimas...
Pažiūrėjau į laikrodį ir pamačiau,  jog jau aštuonios valandos ryto. Tad nusprendžiau pavalgyti ir po truputį ruoštis į savo psichologės darbą, kurį labai myliu. Man be galo patinka padėti, patart žmonėms, padėti jiems išlaisvinti savo kančias, skausmus, ašaras ir jausmus. Labai dažnai savo klientų pasakojimuose atrandu dalelę savęs. Galbūt todėl man tas darbas ir tinka?
Šiame įraše save nukėliau į dieną po daugelio metų, tad nepriimkit to kaip dabarties, nes tai buvo pasakojimas mano įsivaizduojamosios ateities. Ačiū skaičiusiems. Iki kito susitikimo!

Komentarai

  1. Klausimas ar po 10 metų vis dar to paties norėsi ;) nes mano poreikiai tai labai pasikeitė ir per porą metų...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano didysis tikslas, tiesą sakant, yra muzika, tačiau tų atsarginių variantų daugybė :D Na, o dar ir prisiminiau sako didelę aistrą psichologijai :D Tai dabar linkstu į abi puseles :D Žiūrėsim, kaip bus iš tikrųjų:)

      Panaikinti
  2. keistas tas gyvenimas, kartais pasisuka taip, kaip ir nuspėjai, kartais visai netikėta linkme, bet visgi svarbu drąsiai svajoti ir būti laimingai. to ir linkiu :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Susipažinkime//pirma dalis//tag

Kaip nusprendžiau mokytis konservatorijoje?

Ne gėda jaust