Souls full of stars

Dešimt metų po mokyklos baigimo. Daugiau nei dešimt metų svajonės siekimo, daug išgyvenimų, meilės, laimės. O dar daugiau muzikos. Begalės gražių prisiminimų. Sėdžiu savo senamiesčio bute ant palangės su Latte kavos puodeliu ir stebiu riedančius lietaus lašus lango stiklu ir susimąstau. Susimąstau apie visus dešimt metų gyvenimo po mokyklos baigimo. Kiek daug jėgų ir nervų pareikalavo mano visi dvyliktos klasės egzaminai... Bet pastangos nenuėjo perniek, viską išlaikiau daugmaž gerai (žinoma, neskaitant matematikos). Tuomet laukė visi stojimai į akademijas, kolegijas ir universitetus. Stojau daug kur: Vilniaus kolegija ( populiarioji muzika, kultūrinės veiklos vadyba), socialinių mokslų kolegija( kūrybos ir pramogų industrijos, skaitmeninė komunikacija), Kauno kolegija(  kultūrinės veiklos organizavimas, socialinis darbas), Vytauto Didžiojo universitetas( kūrybinės industrijos, vaidyba, atlikimo menas( džiazas)), Mykolo Romerio universitetas( laisvalaikio ir pramogų edukacij...

Sveiki, mano tinklaraščio skaitytojai! Šį žiemos vakarą, leidžiu prie kompiuterio rašydama šį įrašą, nes mintimis šiek tiek grįžau į praeitį. Ją nusprendžiau bent kažkokia dalimi atskleisti jums. Galbūt netgi daugelis draugų nežino tikrosios priežasties dėl kurios nusprendžiau išvykti mokytis Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatorijoje.  Taigi, manau mano lyg ir muzikinė kelionė prasidėjo dar vaikystėje. Tėvai man pasakojo, jog dar kai buvau mažytė mergaitė, dažnai atsisėsdavau prie stalo ir savo mažais pirštukais vaizduodavau lyg gročiau pianinu, o pasiėmusi pieštuką - jis buvo, tarsi mano mikrofonas. Laiką leisdavau dainuodama. Šiuos dalykus pastebėjusi, mano mama nusprendė išleisti mane muzikuoti. Pradėjau groti Yamaha sintezatoriumi. Dar pamenu, kai su nekantrumu laukdavau kiekvienos pamokos. Po kiek laiko, teko mesti grojimą šiuo sintezatoriumi, nes labai užkilo pamokų kainos.  Metus tuos mokslus ir man pradėjus lankyti pirmąją klasę, mama mane išleido l...