Souls full of stars

Sveiki! Paskutinį atostogų vakarą, aš praleidžiu čia -  rašydama jums. Iš tikrųjų tuo labai džiaugiuosi (žinoma, ne tuo, jog atostogos baigiasi,nes jos buvo kažkas nerealaus - kuriame nors įraše papasakosiu). Mano gyvenimas yra pilnas muzikos, todėl šiandien pagalvojau, kodėl gi nepasidalinus savo mėgstamiausiomis dainomis? Kad ir kaip bus sunku atsirinkti tas bent penkias dainas, nieko nelaukusi pradėsiu. Ieva Zasimauskaitė – Kol myliu . Apie šią dainininkę pirmą kartą išgirdau praeitų ar užpraeitų metų nacionalinio dainų konkurso ,,Eurovizijos'' atrankoje. Turėjau gana neblogą nuomonę apie ją, tačiau kažkaip ir užmiršau ją. Visai neseniai, vos prieš kelias dienas, kažkas iš mano ,,Facebook'' draugų pasidalino šia daina. Kažkodėl pamaniau, jog nieko ypatingo nebus, taigi nė nesivarginau atsidaryti nuorodos. Kitą dieną, pamačiau šią premjerą tarp ,,Youtube'' populiariausių. Na, tada jau nepraėjau ir ėmiau ir pasiklausiau. Galiu pasakyti, jog man patik

Sveiki, mano tinklaraščio skaitytojai! Šį žiemos vakarą, leidžiu prie kompiuterio rašydama šį įrašą, nes mintimis šiek tiek grįžau į praeitį. Ją nusprendžiau bent kažkokia dalimi atskleisti jums. Galbūt netgi daugelis draugų nežino tikrosios priežasties dėl kurios nusprendžiau išvykti mokytis Vilniaus Juozo Tallat - Kelpšos konservatorijoje.  Taigi, manau mano lyg ir muzikinė kelionė prasidėjo dar vaikystėje. Tėvai man pasakojo, jog dar kai buvau mažytė mergaitė, dažnai atsisėsdavau prie stalo ir savo mažais pirštukais vaizduodavau lyg gročiau pianinu, o pasiėmusi pieštuką - jis buvo, tarsi mano mikrofonas. Laiką leisdavau dainuodama. Šiuos dalykus pastebėjusi, mano mama nusprendė išleisti mane muzikuoti. Pradėjau groti Yamaha sintezatoriumi. Dar pamenu, kai su nekantrumu laukdavau kiekvienos pamokos. Po kiek laiko, teko mesti grojimą šiuo sintezatoriumi, nes labai užkilo pamokų kainos.  Metus tuos mokslus ir man pradėjus lankyti pirmąją klasę, mama mane išleido lankyti mu

Sveiki! Grįžtu po kelių savaičių pertraukos. Taigi, šis įrašas - antroji dalis jau mano pradėto rašyti tag'o. Šiame įraše ir vėl atsakysiu į likusiuosius dvyliką klausimų. Manau, jog nieko nelaukę pradėkime. 13. Kokia mano mėgstamiausia spalva? Turiu tikrai ne vieną. Tik galbūt vienos ar kitos spalvos drabužių turiu mažiau. Labiausiai mėgstu, tikriausiai, kad juodą spalvą. Šią spalvą galima priderinti bet kur, be to tinka visoms progoms. Taip pat mėgstu raudoną, bordo spalvas. 14. Kiek turiu tatuiruočių ir auskarų? Šiuo metu neturiu nei auskarų, nei tatuiruočių. Ausis, žinoma, esu prasidūrusi dar tada, kai man buvo penkeri metai, gimtadienio proga. Tik bėda tame, jog nesu įsitikinusi,kad tie pradūrimai man nėra užaugę. Labai noriu auskarų žiedo formos. Na, o dėl tatuiruočių... Tiesą sakant, noriu, bet, manau reik palaukti kol būsiu suaugusi. Norėčiau darytis tik man reikšmingas tatuiruotes. Ir taip... Manau,kad ateityje, jų gali būti ne viena, tačiau nedidelės. 15. Kokia

Sveiki! Gal kas nors vis dar prisimena mane iš šio blog'o bei pastebėjo, kad ištrinti visi įrašai. Kodėl aš juos ištryniau ir buvau dingusi iš čia? Todėl, jog pasikeitė mano mąstymas daugeliu aspektų ir paprasčiausiai be galo ėmė trūkti minčių, įkvėpimo bei laiko rašymui. Žinoma, laiko vis dar trūksta, bet bandau čia grįžti ir atrasti to laiko, nes vis dėl to galbūt netyčia kažkada gyvenime man pravers tas rašymas, neskaitant mokyklos reikalų. Šis tag'as yra su dvidešimt keturiais klausimais, tačiau aš šįkart padalinu per pusę ir atsakysiu į dvyliką klausimų, o kitam įraše atsakysiu į likusiuosius klausimus. Taigi, geriau nieko nelaukusi pradėsiu. 1. Koks mano pilnas vardas? Aš esu Jurgita Cecilija Karčiauskaitė. Pirmąjį vardą man davė močiutė, paskui turėjau gauti ir krikšto vardą, tačiau pastarojo negavau, nes buvo pasakyta, jog mano vardas ir taip šventas. Visai neseniai, vos praeitų metų gegužės mėnesį priėmiau sutvirtinimo sakramentą ir gavau dar Cecilijos vardą. Mano