Be patyčių





Sveiki, kurie skaitote šį įrašą! Prieš pradedama pristatynėti temą, norėčiau paprašyti užeiti : https://m.facebook.com/soulsfullofstars/. Paspaudę ant nuorodos, rasite mano tinklaraščio facebook puslapį. Kviečiu paspausti mygtuką ‘patinka’, taip pirmieji sužinosite apie naujausius įrašus. Taip pat ten rasite padarytą apklausą - ten taip pat kviečiu prabalsuoti!
Na, šį kartą įrašas bus patyčių tema. Sakysit - gana, mums mokykloj pašneka, tačiau neskubėkit pabėgti prie facebook’o ‘scrolinimo’. Kadangi, kaip žinote jau iš mokyklos, šios septynios dienos yra “Savaitė be patyčių”. Šiandien, mano mokykloje per klasės valandėlės pamoką, koncertinėje salėje vyko pamoka su psichologe. Ji savo pamoką pavadino “Širdies zona”. Na, galiu pasakyti, kad man niekada ankščiau nepatikdavo tos pamokos su psichologais, nes būna banalūs žodeliai ,,Nesityčiokit, nes tai skaudina” ir blah blah blah, tačiau galiu pasakyti, kad šis kartas buvo kitoks, nebuvo to banalumo. Kaip pradžioje psichologė pasakė - tai ji atvėrė savo širdį. Pasistengsiu pasidalinti tai ką išgirdau iš jos. Beje, šio įrašo tikriausiai nebūtų, jei ne ta šiokia tokia motyvacija ir gilios terpės palietimas. Taigi, kviečiu nepabėgti ir skaityti toliau!
Taigi, paichologė Eglė papasakojo kelis atsiminimus iš savo gyvenimo. Pirmasis buvo tas, jog jos mokykloje visos tos patyčios buvo visiškai natūralus dalykas. Iki jos mokyklos nuo namų buvo labai trumpas atstumas, tačiau kaip supratau, buvo nemažai neformalų, dėl ko galėjai gauti beeinant į mokymosi įstaigą į kailį. Įėjus į mokyklą galėjai bent kiek atsipūsti. Psichologė sakė, kad iki aštuntos klasės ji galvojo, kad negi viskas taip gyvenime ir vyksta? Negi negali būti gražaus ir nuoširdaus bendravimo? Po kiek laiko, ji ėmė lankyti skautus. Ten visi vienas kita vadino sese, broliu. Tai psichologei atrodė labai keista, maždaug - nei aš tau sesė, nei ką. Palankius metus ar kelis, ji suprato, kad yra ir kitoks bendravimas - be patyčių, gražus, šiltas ir nuoširdus. Visi tie žmonės iš tikrųjų ir tapo jos broliais ir sesėmis, nors ir be kraujo ryšio. Atėjusi į mokyklą ji pagalvojo, kad būtų be galo gera, jeigu ten būtų toks pats gražus bendravimas kaip skautuose. Bet juk patys pagalvokime, ar nebūtų gera kiekvieną draugą ir ne tik vadint broliu/ sese. Žinoma, pradžioje būtų išties keista, tačiau po kiek laiko mes vienas kitu galbūt labiau pasitikėtumėme, brangintume, turėtumėme kam išsipasakoti! Išsikelkime sau iššūkį , kad kuo daugiau draugų taptų artimesniais negu tiesiog draugais! Juk tai būtų taip gražu! Na, o grįžtant prie psichologės, tai ji iš tikrųjų tą bendravimą turėjo ir mokykloje!
Dabar prieikime prie antrojo Eglės prisiminimo. Baigusi du kursus psichologijos srityje, būsimoji psichologė gavo galimybę vasarą padirbėti Užsienyje. Pastaraja proga ji pasinaudojo. Gale vasaros, psichologė buvo su draugais kuomet jie jos paklausė: 
-Egle, o kodėl tu nesieji gyvenimo su muzika? Juk labai gražiai dainuoji. Ko tau daugiau reikia?
O Eglė tada atsakė, jog norėtų, tačiau jai reikia gero kompiuterio (dar tada ji jo neturėjo), dar reikia mikrofono ir t.t. 
Tuomet draugai jai atsakė:
-Tau tikrai to reikia?
-Na, taip.
-Tai važiuojam, mes tau viską nupirksim. Mes tavim tikim. Žinom, kad tau pasiseks bei to linkim!
Tuomet mūsų mokyklos psichologė buvo šoke. Juk patys pagalvokite kiek daug reikštų mums pasakyti žodžiai, jog mumis tiki, kad linki mums pasisekimo. Juk jau tie žmonės yra mūsų fanai! Mes kaupiam savo fanų klubą! Susimąstykite dabar tiesiog taip sau ar turite fanų? Kaip jūs galvojate? Ne tokių, kurie pasako kaip tu tobulai dainuoji, groji ar kažką darai, bet tokių, kurie pasakytų tau kad “Aš linkiu, kad tau pasisektų.” Na, o dabar pagalvokite, o ar yra žmonių, kuriems tai galėtumėte pasakyti jūs? Nesvarbu ar tai būtų mama, tėtis, sese, brolis, draugai. O ar galėtumėt tai pasakyti žmogui, kurio labai nemėgstate? Kaip manot ar tai būtų lengva padaryti nuoširdžiai?
Pabandykit padaryti tai ką mes turėjom daryti tos pamokos pabaigoje:
Užsimerkit ir mintimis parašykit sms kam linkite šito “Aš linkiu, kad tau pasisektų” ir taip pat mintimis paspauskite mygtuką ‘siųsti’. O paskui pagalvokite kam to pasisekimo šiuo metu reikia labiausiai ir tuomet pakartokite tą žinutę. Galiausiai, išsiųskite tokį minčių pranešimą priešui, nedraugui, žmogui su kuriuo esate susipykę ar kurio tiesiog nemėgstate. Tačiau, tai darykite nuoširdžiai! Ar kažką pajutote? Bandykite tai kartoti kasdieną,   juk tuomet gali pasidaryti TAAAIP LENGVA gyventi!
Nemeluosiu, šios pamokos metu man išriedėjo ašara! Žinau, kad galbūt man nepavyko visko perteikti taip kaip mums perteikė psichologė, tačiau viliuosi, kad jums pavyks susimąstyti tiek apie tai, kad išsiuntus tokia žinutę net didžiausiam priešui - juk negali dabar paimt ir pasityčiot, jei išsiuntei nuoširdžią žinutę. O ką pasauliui apskritai galėtumėte padaryti gero jūs?!

PAGALBOS LINIJA:
„Jaunimo linija - 8 800 28888
Darbo laikas: visą parą

Emocinę paramą teikia: savanoriai.



„Vaikų linija - 116 111
Darbo laikas: 11.00-23.00 kasdien
Emocinę paramą teikia: savanoriai.

„Vilties linija - 116 123
Darbo laikas: visą parą
Pagalbą teikia: savanoriai ir

psichikos sveikatos profesionalai.

„Linija doverija - 8 800 77277
Darbo laikas: 16.00-20.00 nuo antradienio iki šeštadienio (išskyrus valstybės švenčių dienas)
Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai
Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Nesitikiu, jog suprasit, bet...

Vaistai rudens ir žiemos liūdesiui numalšinti.

\\Pirmoji apžvalga//Mėgstamiausia poetė?//